nutrūkti


nutrūkti
nutrū́kti intr. Rtr, ; L 1. R, I298, K, N, Dgč, Aps, Grv, Švnč, Nm, Krž; Bdr atsidalyti, perplyšti pusiau, pertrūkti: Virvė nutrū́ko pusiau J. Nutrū́ko raikštis tempiamas NdŽ. Su tuo akminiu par tą virvę suplakiau – nutrūko Kl. Naginės, kad nutrùks sąvaržai, išplers, nuo kojų atstos, išplatės JIII68–69. Kap nutrū́ko virvė [besisupant], tai pusėn daržo nulėkė Aps. Netrauk, pamatysi – pokšt ir nutrùks Mlk. Jei su linu suriši, pakš tas linas i nutrū́ko End. Esti bovelna netikus, papelėjus – nutrū́ksta Kvr. Sukrus siūlas greit nutrūksta Lp. [Vydamas siūlus] vis žiūri: nu tai nutrū́ko, tai prisimezgi vėl, ir nuveji špūlią Kp. Kai prastai suverpta, tai tiktai táukš [audžiant], tai nutrū́ko Kp. Man jau gerklę sopa nuo rėkimo; tikrai koki gysla nutrū́ko LKT290(Ppl). O kaip už tvoros užsikabino – tas diržas nutrūko, ir jis (vilkas) stojo žmogum BsPIV106(Brt). Gal jūsų nutrū́ko šilko vadelės? (d.) Slk. | prk.: Kaip šiandie atsimenu: pasisukiau nuo palto siūlų nuimt, tik kliukt kriūtinėj – nutrū́ko Slk. Mūsų kalbos siūlas nutrūko P. Vaičiūn. Čia mano minčių gija nutrūksta . Šnekėjau, ir mintis nutrū́ko, ir neatsimenu, ką sakiau PnmA. Ne vienas tik Perlis laukia, kada mano gyvenimo gija nutrūks V.Krėv. Per atostogas ryšys su leidykla nutrūko V.Myk-Put. Nusileidžiant galėjo sugesti radijo stotis ir tokiu būdu nutrūkti ryšys K.Bor. Nutrūko paskutinis ryšys su mano mamos gimtine, kur taip mėgdavau paviešėti . Netoli pamiškės, keliukui nutrūkus, sunkvežimis sustojo A.Rūt. ^ Jeigu jau nutrūko – nebesulipdysi LTR(Km). Netempk stygų, kai nutruks – nesuriši III380. A, ilga virvė nutrū́ksta (kai ilgai draugauja, tai ir išsiskiria) Aln. Ilgas sietas nutrū́ksta, o anuodums nenutrū́ko (susituokė) End. Meilė kaip seilė: ištįso ir nutrū́ko Klp.lūžti, nulūžti: Abu kaulai pokšt – ėmė i nutrū́ko Sb. 2. , Trk prk. baigtis, liautis, nebesitęsti kokiam vyksmui: Kariuomenės manevrai turėjo nutrū́kti NdŽ. Derybos vėl nutrū́ko NdŽ. Jos akys patvino ašaromis, jos balsas užsikirto ir nutrūko I.Simon. Nutrūko kalbos, ir visi susimąstė LzP. Iš mūs (lietuvių) juokdavos [sibiriečiai]: kaip jūs kalbat, ka nenutrū́ksta: vir vir vir, vir vir vir PnmŽ. Kelis žodžius pasakei – nutrū́ko, i vė nieko nežinai Slv. Jaunesnį nepaklausia apie ką nors, tai nutrū́ksta jam ta kalba Snt. Pasku jau skirys kožnas sau, jau ta dainė nutrū́ksta Lpl. Irma kvatojasi, bet ūmai jos juokas nutrūksta V.Bub. Klegesys staiga nutrūksta, pasidaro tokia kebli tyla I.Simon. Tik žiūri – tarp tokių alksnelių liepsna pliu pliu pliu iškyla ir vėl nutrūksta LTR(Kp). Linai nuo garų sumirko, linamynis nutrū́ko Vdžg. Nutrū́ko šimtai (dideli pinigai) eiti iš Lietuvos į Rosiją tėvams, kaip mirė geroji duktė Lk. Dabar nutrū́ko žmonių tikėjimas Šts. Draugysta nutrū́kusi, nešnekas Krš. Nelauktai ir visam laikui nutrūko jauno poeto kūryba . Mano džiaugsmas ūmai nutrūkdavo .
nutrū́kstamai adv.: Kažkas bėga ir alsuoja sunkiai, nutrūkstamai .
3. R, , Sut, N, K, Š, NdŽ, , Bt, Arzn kam pritvirtintam nuo ko atitrūkti, nuplyšti, atskilti: Viršus [knygos] šikšninis, norint jau kandžių ir paėstas, ir segutės nutrūkusios, bet dar aiškiai rodo stropumą, su kuriuom knyga aptaisyta buvo Vrp1890,70. Neim až ąsos, nutruks KlbIV80(Mtk). Sunkiau roputes, nutrū́ko varinio ąsa Šv. Nutrū́ko kadokės ūsas, tai basa sniege i ataginiau Klt. Buvo nutrū́kę naščiai Pb. Šulinės svirtė nutrū́ko – pataisyk Pln. Bėgsi smarkiai, tas klumpis nutrū́ks Yl. Viena kulnė nutrū́ko, išbėgom laukan, prisikalėm su akminu Vgr. Kas jau mašinai buvo: tas nutrū́ko, tas nūdilė Trk. Jeigu dužyklė nutrū́kusi, ta pasviedei šalin, gerą dužyklę paėmei Trk. Maž jo nutrū́ko kas, kai maišus kilojo Klt. Žmogus jaučia savyje lyg kad esą nutrūkę – ar tai nuo širdies, ar nuo jeknų (apie trūkį) LTR(And). Tai kaip jis jam (vagiui) davė per abi blauzdi skersai, ir nutrūko kojos BsPIV258(Brt). Tam vilkui uodega nutrūkus, ir nubėgęs Sln. Tuo tarpu kareivis griebė velnią už skverno, bet skvernas nutrūko, ir velnias pabėgo LTR(Žal). Visi knygos lapai nutrū́kę nutrū́kę Ps. Nutrūkę uolų gabalai Blv. | prk.: Vis tiek vaikas, nuo širdies nutrū́kęs Aln. Su „a“ nutrūko ir „j“: vės, pjovės Jn. Džiaugiaus, ka nutrūkus nuo vyro Bsg. ^ Žmona numirs, tai kap viedro saitas nutrū́ksta, o tėvo kito nebus Plv. Tolei puodu vandens eiti, iki ąsa nutrūksta PrLXVII24. Puodas vandenį neša, kol ąsa nutrū́ksta Rgv. Uzboną neš, kol ąsa nutrùks Dbk. Nutrū́ksta šito ąsa lig laiko Trgn. Kur mano nenutrū́ko! Ml. Tau ir vėdaras nutrùks šiteip [sunkiai] kilojant Slk. Kai tik, rodos, jų tie liežuviai nenutrū́ksta besigiriant! Jrb. Dainiuo[ja] kiaurą dieną, i kaip anam liežuvis nenutrū́ksta Pp. Ar nuo subinės kas nutrū́ko? J. Jug tam klebonuo krapyla būtum nenutrūkusi, kad būtum ir veltuo grabą pakrapijęs Dr. Ne meistro galva nutrū́ko (sakoma, kai apgailestaujama kam nors sudužus, sulūžus) Kal.kam atitrūkus nukristi: Viedras nutrū́ko šulnin, kap ištęst? Drsk. 4. NdŽ, Ėr, Upt, Šmn, Krs, Žl, Antr, Klt, Mlk, Vvr pririštam, pritvirtintam pasileisti, nusitraukti: Nutrūks nuo virvių kumečio arklys – ir vaikščiok dvaran keturias penkias dienas! A.Vien. Bent penkios šešios karvės – tai nutrū́ko, tai kuolą ištraukė, tai iškadą padirbo kai kur Kp. Kai užpuolo sparvos, tai karvė ir nutrū́ko nuo virvės Skrb. Nutrū́ksta karvė, par daržais eina Ob. Paprato teliūkštis, tai nutruñka ir nutruñka Lel. Nutrū́kęs galvijas ne tiek suės, kiek paklos Trgn. Ka tai nebepaeina gyvulys (kumelė) kojom, ir tos da nepririša [taip], kad nenutrūktų̃ Kpr. Ožkos nutrū́kta, kiek žmogus pasiekia, žievė nuryta, ir nudžiuvo obelė Antz. Mat ta ožka, jam išejus, nutrū́ksta, tai ką gi jai daugiau daris [kaimynai], pririša Plvn. Bijau šunioko, kad anas nenutrū́ktum Nmč. 5. NdŽ, , Šts, Krž, Stl, Vdk nuplyšti, nuskurti, nudriksti (apie drabužius): Nutrū́kęs sijonas, t. y. nuskirdęs J. Šita sermėga jau visai nutrū́ko Pln. Nutrū́ksta drabužis ant nugaros kiaurai būdamas Varn. Vaikai paprastai buvo pliki ar su nutrūkusiais marškineliais apvilkti M. Valanč. Dabar jau teks naminiais dėvėti, nes tavo krominiai visi skindeliais nutrūko Žem.Skd, Up, Erž, Grz apie žmogų: Tėvas nutrū́ko, vaikai nuskaro – reik apsiūti visus Varn. Nutrūkau, nuplyšau ir valgyti išalkau LTR(Kl). Nūplyšęs, nūtrū́kęs kaip baidyklė Pvn. Gẽra, nutrū́kęs i valkiojas Rt. Nutrū́kęs buvai, nutrū́kęs ir esi, nutrū́kęs ir būsi savo dieną Plt. Ko tu eini ubagais teip nutrū́kęs, nuplyšęs? Gd. Nutrū́kęs kaip ubagas Kltn.NdŽ apirti, apgriūti, apšepti: Pakrūmėj nutrūkusioj butoj gyvena vyras su motere, Jurgis su Morta M.Valanč. Iš senovės kaip buvo, taip ir tebė[ra] tie budinkai – stogai nutrū́kę Žr. O kitas žmogelis buvo dideliai dideliai biednas: trobos jo nutrūkusios, gyvoliai išdvėsę, jau nei pats neturia ko ėsti LTR(Vdk). Lygut tau nutrū́ktum vežimas, jeigut paskolinsi į turgų nuvažiuoti Slnt. 6. R5, N pristigti, pritrūkti ko: Labai nutrū́kau sveikatos, senyn… Kpr. Nutrunku, to pristokstu, to netenku 6. Ir anys nieko nenutrūko (viršuje pristoko) skaitliuje BB1Sam25,7. 7. patrūkti, persitempti: Nutrū́ko, ką padavė skatynom (gyvuliams) Arm. Tuo pačiu laiku [padirbėsi], negi nutrū́ksi Pl. 8. 1, Pl surasti atspėjamo laiko, nulikti: Vincas ir Onutė, ligi tik nutrū́ko nuo liuobos, bėgo į pamiškę baslių tvoroms tašytis Vaižg. Kur nutrū́kus vis ateina in mane Am. Kur nutrū́kęs vis pulk ant gyvuolį Kp. Kur nutrūkęs – vis su knygom Tr. Da ir grybaut nutrū́kus kada išbėgdavo Krs. Kai sulaukiam šienapjūtės, bėgam laukan kur nutrūkę LTR(Kz). | Po šiltinės ji vis ėjo bažnyčion, kada laiko nutrūkusi J. Balt. Nutrū́kusi valandėlę, nueik ir paravėk man daržą! NdŽ. Kai tik nutruñka kiek piemuo, tuojau bėga į kaimą Srv. 9. Švnč nustoti, imti mažiau duoti pieno, užtrūkti: Jum gerai, kai do šlaką pieno turit, o mūs karvė jau suvis nutrū́ko Krd. Nutrū́ko karvė, suvis pieno neduoda Klt. Nutrū́ksta karvė, kai aždarai tvartan Klt. Karvė karšty nutrū́ko Dglš. 10. Všn, Kp sumažėti, pasibaigti, nebebūti: Nutrū́ko pienas karvės Dmš. Karvė meta dantis, pienas nutrùks Klt. Pienas labai nutrū́ko Ėr. Vienukart nutrū́ko pienas, patys nežinom, kas tai karvei yr Mžš. Šmukšt nutrū́ko tabakas – ir pritrūko rūkymo Skr. Taigi nutrū́ko sveikata Lb. Jiems dabar nutrùks pelnas J.Jabl.impers. Mrs, PnmR apie pajamų, išteklių netekimą, mažėjimą: Daug ir jam nutrūko B. Nutrūksta man R, , N. Matai, kaip nutrū́ko, kai pieno nebeparduodam Srv. Viena karvė išdvėsė, kita, tai vis nutrū́ksta Ad. Kai tik nebegaus par šalį, jam tuoj nutrùks Jnšk. 11. nusitrenkti, nukliūti: Jis buvo nutrū́kęs už Pandėlio Ppl. I kur anie nutrū́ko daba? Grdm.
◊ bùdelis gálvą (sprándą End) gãli nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: Nagus maliavo[ja], o trobo[je] bùdelis gálvą gãlia nutrū́kti End. gálvą nutrū́kti
1. NdŽ galą gauti, užsimušti: Nesikarstyk teip aukštai, da gálvą nutrū́ksi Paį. Movė į pakalnę, kuo nenutrū́ko gálvą Krš. Kad tu gálvą kur nutrū́ktum! Šl. Ka tu nutrū́ktumi gálvą geriau, ne ko tu muni apgautumi! Brs. Kad būtum, berneli, kur galvą nutrūkęs, ne man jaunuolėlei galvelę apsukęs LTR(Vb). Būtų piktas darbas, kada kas … pro langą nuog rieklių šoktų ir šiteipo galvą nutrūkęs sau pats smertį duotų BPI273.
2. , KlvrŽ, Ėr, Grž nubėgti, nulėkti, nusitrenkti kur: Kana kur nutrūko galvą Kos126. Ot kultas nevelėtas, nutrū́ko kaži kur gálvą Jnšk. Tautvilas nutrūko galvą pas savo gentis prš. Kad ir aš, kur nors nutrūkęs galvą, vėju geriu kiekvieną iš namų atklydusią žinutę .
káilis nutrū́ko paseno: Ir nepajutau, kaip káilis nutrū́ko Rt.
kaip gálvą nutrū́kęs
1. apie intensyviai, įtemptai ką darantį, dirbantį: Lakstyk lakstyk (dirbk) kaip gálvą nutrū́kus Jnš.
2. apie sutrikusį, susijaudinusį, sunerimusį: Šaknys paskutiniu metu buvo kaip galvą nutrūkęs A. Vencl.
kaĩp nuo bãdo siẽto nutrū́kęs apie godžiai valgantį: Ryna, ėda kaĩp nu bãdo siẽto nutrū́kęs Rdn. kójos nenutrū̃ks nieko neatsitiks (kur nuėjus): Nubėgsu – mun kójos nenutrū́ks Dr.
×kramul̃kę nutrū́kti galą gauti: I kaip tu, neprieteliau, įsikabinai, ka tu tą kramul̃kę nenutrū́kai? Sd.
meškà gálvą nutrū́ktų; meškà gálvą gãli nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: Po klėtis ir trobą – meška galvą nutrūktų Žem. Čia toks ponas gyvena teip, ka meškà gálvą gãlia nutrū́kti Lnk. Meška galvą būtum nutrūkusi į trobą įejusi – aslo[je] vienos duobės Tl. Pryšininkę sutvarkyk – meškà gálvą gãlia nutrū́kti! Rdn. nórs (nóns) [tu] gálvą nutrū́k sakoma patekus į sunkią, be išeities būklę: Nórs gálvą nutrū́k čia patamsy Skp. Nėra grybos, nóns tu gálvą nutrū́k . Nórs gálvą nutrū́k, kas man darbo! Šts. nutrū́ko kakà (spenỹs Ds) Ds neliko pajamų šaltinio; Anuprą išmetė iš sandėlinykų – nutrū́ko kakà Str.
raĩkštės nutrū́ko galvõn sukvailėjo: Mokinatės ir nutrū́ksta raĩkštės galvõn DrskŽ.
rañkos nenutrū́ks Lg nieko neatsitiks: Nenutrū́ktum vyriškuo rañkos, ka padėtum pakelti Rdn. Rañkos nenutrùkt, galėtau išplaut, ale toki nosis susukę Brb.
sprándą nutrū́kti
1. N, NdŽ, , Kl, Vkš, Plt, Rs galą gauti, užsimušti; prisitrenkti, susižeisti: O gal čia nelaimingasis ir kokiuo stebuklu bus sprandą nutrūkęs? K.Būg. Ji nusigandusi aukštynaika iš vežimo išvirto ir sprandą nutrūko BsPl25. Nuog uolos patys nusivertė ir sprandą nutrūko BPII340. Išsikorė į miestą ir ten sprándą nutrū́ko Vkš. Vargšas mažne nutrū́ko ir sprandą PP41. Kad jis sprandą kur nutrūktų! J.Jabl. Kad tu sprandą nutrūktumbei! B485. Sprandą nutrūkstu R83, 109. Sprándą vaikas nutrū́ko, jei naktį rėka End. Iškrito voras iš ąžuolelio ir nutrūko sprandelį LTR(Skd, Dr).
2. nubėgti, nudumti: Čia nieko neradęs, jis nutrū́ko sprándą į kitą sodą NdŽ.
stùkis nenutrū̃ks nieko neatsitiks (ką padarius, padirbėjus): Kas namie guli, gali ir palesinti. Stukis nenutrūktų I.Simon. Kad tu bent vieną kartą pasakytum „tėvas“, „tėve“, stukis nenutrūktų, – pagraudeno motina I.Simon.
širdìs nutrū́ko apie smarkų supykimą, susijaudinimą: Kaip jis girtas pareina, man tik širdìs nutrū́ksta: sakau, geriau nepareik! Mžš. Nutrū́ko širdìs – nebgaliu paveizėti [supykus] Krš. širdìs nutrū́kusi apie apėmusį silpnumą, ppr. norint valgyti: Širdìs nutrū́kusi, norėčio rūgštelės kokios atsigauti Šts. Nutrū́kusi širdìs paliko, be meisos pavalgius Šts. An duonos biškilelį sviesto antdėk, teip y[ra] širdìs nutrū́kusi End. uodegà nenutrùks Dbk, Ds, Ktk, Skdt nieko neatsitiks (ką padarius): Gali nueit – uodegà nenutrùks Mlt. Nutrùks jau čia tau uodegà, kad nueisi pas kaimyną Srv. Ne tiek gyvulių liuobėm, nenutrū́ko uodegà, o dabar – viena karvė ir teliukas Slm. Nenutrūksta uodega namininkams, kai per penketą metų po dešimtinę atiduoda Vaižg.
vélnias gãli gálvą nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: O tūs kambariūs vélnias gãlia gálvą nutrū́kti! Varn.
\ trūkti; aptrūkti; atitrūkti; įtrūkti; ištrūkti; nutrūkti; patrūkti; partrūkti; pertrūkti; pietrūkti; pratrūkti; pritrūkti; raztrūkti; sutrūkti; užtrūkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • nutrukti — 1 nutrùkti intr. 1. MitV158(WP197) žr. 1 užtrukti 4. | refl.: Kur teip ilgai, kur teip ilgai buvai nusitrukus? NS1138. 2. atsilikti: Daba apsirgo, nutrùks i nu mokyklos End. trukti; ištrukti; nutrukti; patrukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrūkti — vksm. Siūlas, rai̇̃štis nutrūko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nutrūkinėti — intr. 1. iter. dem. nutrūkti 1: Kaži kas tokie plaukai nūtrūkinėję Krš. 2. DūnŽ iter. dem. nutrūkti 3: Karšdavom linus, tos galvukės nutrūkinėja Bsg. [Žąsims] plunksnos nutrūkinėjo Pvn. 3. iter. dem. nutrūkti 4: Nutrūkinėjo nū virvės drabužiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patrūkti — intr. Rtr; L 1. R, MŽ, N, K, M, NdŽ, KŽ, LzŽ, Dr perplyšti pusiau, nutrūkti: Virvė patrūko J. Beatrišant virvė patrūko KI3. Patrūks siūliukas ir iškris guzikelis Krš. Vieliukė [mašinoje] patrùks – ir stovėk an kelio Adm. Motinai ta ranka atbulyn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrūkti — intr. BŽ307, attrūkti K, GrvT36, Dv; RtŽ, atatrūkti Š; SD1108 1. K, RtŽ, Rtr, NdŽ, KŽ; Nmč, Ds daliai ko atplyšti, atskilti: Virvės galas atitrūko DŽ. Trumpas galelis attrūko Žrm. Mūro šmotas attrūko ir nugriuvo Sn. Kap ledas didelis attrūko [nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aldadrakas — ×aldadrãkas (plg. l. hała – drała) sm. (2) 1. triukšmas: Vaikai, nekelkite aldadrãko! Vdk. Aldadrãką šoka (be tvarkos šoka) Pp. 2. padauža, niekdarys: Jų vaikai dideli aldadrãkai, par naktis tik eina Vdk. 3. Žml toks drabužis: Jau mano… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrūkti — intr. Rtr 1. B, Sut, Srj aplink įtrūkti, įplyšti, įskilti: Aptrūko aludė SD228. Bačka aptrūko N. Pakšt – ir aptrūko aplink visą [graižas] Lp. Mūsų kaminas nuo šalčio aptrūko Ds. Čia nedaugį aptrūkę (apie dviračio ventilį) Btrm. 2. KŽ, LzŽ, Dv… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitraukti — atitraukti, ia, ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatraukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attraukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N 1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitraukti ratus iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drelingis — ×drèlingis sm. (1) žr. dreilingis 3: Kelias – vieni drèlingiai, dišlius gali arkliams ir dantis išdaužyti Grg. I galvą gali nutrūkti par tus drèlingius Kl …   Dictionary of the Lithuanian Language